Nesutariu su savimi ir- baigta.
Išmėtytas po pakampes visas.
Išnyksta manyje garbingas laikas-
Pavasaris, o vaikštau po žiemas.
Ir regisi, užantyje pats Dievas
Nešioja akmenis gimtinei trenkt..
Kaip šiaurę vienkiemį apklojęs sniegas,
Nėra kam būti, augti ir gyvent..
Galbūt reikėtų pasakyt- Čepkeliai...
Bet pasaka pradingsta, kai regi,
Kaip dūmai kaminų į dangų kelias,
Kaip skudurai pavargę ir reti..
Tylu aplink. Ar vakaras, ar švinta.
Šauki ir netiki, kad kas ateis.
Čepkeliai atslenka į kaimą gimtą
Su uogomis, uogautojais, raistais..
Ir nejučia jau gailesčio krūtinė.
Galbūt todėl, kad suprantu gerai -
Tai aš ją išdaviau, savo gimtinę, -
Man- Vilnius, o raistai Čepkelių - jai..
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2007-02-20 16:41
Visas toks iš raisto (paskutinis posmas - išvargtas beklampojant) :)
2006-08-06 00:18
nuo čepkelių sykį vėmiau, o eilėraštis kur kas geresnis už tą trauktinę:)
2006-04-04 22:51
Vertas dėmesio :)
2006-04-02 13:37
Tai aš ją išdaviau- gimtinę.../Man- Vilnius, o Čepkeliai- jai...- nebeiškristų iš ritmo pabaiga.
Šiaip labai gražus eil.5-
2006-04-01 03:08
prajuokino pabaiga, dievuliau.... :DDDDD
2006-03-31 22:36
Pabaiga kažkaip nelabai, bet yra labai gerų vietų apie Čepkelius:)))
2006-03-31 21:38
Argi galima vadinti gimtinės išdavimu tai, kad autoriaus siela, mano, kaip seno jo gerbėjo ir skaitytojo žiniomis, Čepkeliuose gyvena nuolatos
2006-03-31 21:23
Kad parbrisiu aš į Čepkelius,
Tai nurinksiu liūdesio bruknes visas.
Pranas virs čiobrelių arbatikę...
Ar priimsi bobą drūtą į svečius,
Nuo Neries žalių krantų,
Tą tindiriušką Anuškikę?
Znoką duok - varau ant keturių,
Kad neliūdna būt ten mano Pranui.
Žiguliuką pirdalą kuriu,
Gal datrauks iki tavęs, jei ne...
Čepkelius, kaip auselę pamatysiu,
Dievuliukai brungus mano. :0)))
2006-03-31 20:59
Čepkeliai atslenka į kaimą gimtą
Su uogomis, uogautojais, raistais..
Vienintelė gera vieta.
2006-03-31 20:32
Tikri Čepkeliai. Yra kur ir pasiklysti, ir užklimpti. 2
2006-03-31 18:57
Tavo tematika artima mano sirdziai