Kalte yra nuplaunama krauju purpuriniu,
Bet kersto jausmas lieka delnuose sugniauztas.
Tu privalai islinkti tvirtas,nepalauztas,
Kai paskutinis donas taria:"As tavim tikiu".
Gyvenime tu balansuoji ant peilio asmenu
Galt tik todel kad tavo vardas sventas,
Gal kad nebeturi nei tevo,nei saugiu namu,
Kur durys visada tau budavo atvertos.
Pakrikstytas buvai ne vandeniu,o laimintu vynu,
tad visos tavo nuodemes nepamirstos ir jau pasvertos.
Tik amzinai atmink-didzios kilmes esi tu vertas,
Nes tavo karstas kraujas verda ant Sicilijos krantu.