Lietui įsigaliojus,
traukiniai sugrįžta,
sustoja stotelėse tušti vagonai,
o asfaltu nusidrieskia gelsva spalva,
ant šlapio akmenimis grįsto kelio,
kai pagalbos varpas netilsta savaitę.
Nei vieno žmogaus miestelyje,
juos pasiglemžė garvežių garai,
o lietus taip jų ir negrąžina,
laiko užrakinęs,
ir be to paseno per šimtmetį.
Vėliau ir garvežiai dingo,
nieks neaplanko miestelio,
tuščios gatvės ir kavinės,
seniai autašusi arbata,
žvakė uždegta.
Bažnyčiose tebegirdisi
Sumos mišios,
telefonas nenutilsta
tušti ir niūrūs kino teatrai,
kai filmas vis dar rodomas
(žinoma tas pats).