Driežas

Ant kairiosios rankos nykščio ji augina ištatuiruotą driežą. Vadina jį Jėzum, mat ši rūšis geba judėti vandens paviršiumi.
Rūko ji tik mėtines cigaretes, sako, jog kaskart traukdama dūmą įsivaizduoja esanti bažnyčioje, mat žolės kvapas primena smilkomą kadagį.
Vakarais mėgaujasi vynu. Retkarčiais prasiduria pirštą ir sukioją jį virš taurės. Vien nuo minties, jog jos kraujas susimaišys su Jėzaus, kūną nupila jaudinantis šiurpas.
Susitikinėja su dviem vyrais. Yra linkusi manyti, jog Adomas buvo Ievos sūnus, juk negalėjo atsirasti iš absoliutaus nieko.
Pastovaus darbo ji neturi, karts nuo karto ištuština aukų dėžutes aplinkinių rajonų bažnyčiose. Raktus, atsitiktinumo dėka, rado klebono stalčiuje, kai ieškojo smulkiųjų Moters žurnalui ir pakeliui cigarečių. Atsitiktinumą ji įvardija, kaip Dievo apvaizdą...
Dievina jūrą. Kaskart atvykusi į uostamiestį išsinuomoja valtelę ir plaukia žvejoti. Dar nebuvo tokio karto, kad į krantą grįžtų su laimikiu... Pasiteiravus kodėl pagautas žuvis vėl paleidžia į vandenį, tik nudelbia akis ir vos girdimai paaiškina, jog šventai tikinti atskiru pasauliu. Matyt, galvoja, jog žuvys taip pat yra žmonės...
Ir mirti ji nesiruošia. Kitais metai, kai sueis keturiasdešimt, ji užsišaldys. Viskas sutarta su vienos nedidelės krautuvėlės mėsininku, jis sakė, jog už prieinamą mokestį užleis vieną iš trijų šaldiklių.

2006 03 28