Netikro karaliaus diena

Fontanai skambėdami laisto minioms saulėlydžio vyną
Ir raitos lyg raisto gyvatės šokėjų išlavinti kūnai,
Ant apgriuvusių vartų naktis savo kasą išpynė:
Į pabaigą ritas netikro karaliaus diena.

Užburtas saldžios tarsi datulės vaisių apgaulės,
Jis galvą karūnoj nardina sunkioj tarsi švinas,
ir juokias šįkart juokdarys ant asilo balto
Ir liūtai auksiniai iš freskų riaumoja griaustiniais.

Bet liejas kvapniaisiais aliejais melodijos fleitų,
Kol seikėja savąją tiesą karalius kvailys,
Ir skuba šventikai pažvelgt į chaotišką purpuro dangų,
Kur sukas žvaigždžių pranašių ir likimų tamsus sūkurys.