Aloginis marazmatas apie lėtąjį nukratymą

Paskelbtąją dieną drožėjai į sąskrydį sugužėjo iš visų kampų kampelių ir pakampių. Ir drožė uoliai, laiko veltui nešvaistė. Kiekvienas savo drožė, bet ir į svetimą nesidrovėdami dirsčiojo, vis pakalbindami kits kitą retsykiais.
- Ką, Jonai, įsivaizduoji savo lazdą droždamas? – Klausia Petras.
- Aš mergaitę grybus renkančią. O tu?
- Neblogai ir tau. O aš angelą drožiu.
- Ką?! Skrendantį?
- Nesvaik. Kaip tu jį išdrožtum skrendantį? – Klausimu atsakė Jonas ir jaunuolį iš Varėnos gretimais beplušantį užkalbino:
- O kaip tau, tyleni, sekas?
- Aš tai Marijų, ble, drožiu.
- Burną prasiplautum, ras jau “marijų” droži. – Užpyko Pranas. – O aš visus šventuosius varau. Greitai baigti turėčiau. – Laisva ranka persižegnojo, tuo pačiu ir prakaitą nuo kaktos nusibraukdamas. – Nekalbink tu jo, Jonukai. Tegu vienumoj sau drožia keikūnas toksai.
  Sugėdintasis varėniškis Stasys išraudo, bet vyrams nebeatsakė nieko. Buvo mat jaunesnis gerokai ir bartis su jais prisibijojo, kad vėl koks keiksmas neišsprūstų per įpratimą didelį.
- Tai sakai: visus šventuosius varai ir greitai baigsi. Visus ir greitai?! – Spėriai plušančio Tautvydo balse skimbčiojo klastos gaidelės. – Gal retokai rankosna imiesi, kad su tokia sparta pripuolęs visus čia aplenkti grąsiniesi?
- Na, retokai. – Prisipažino demaskuotasis Pranas.
  Tautvydas pastarajam paniekinamu žvilgsniu beatsakė, ir drožė toliau visi tylėdami.
- Baigiau! Einu parūkysiu. – Pagaliau nutraukė įsivyravusią tylą atokiame kampe darbavęsis Rimantas iš Pakruojo. – Mešką va išdrožiau.
- Nugi, nugi, parodyk. – Metęs savo, prie baigusiojo nuskubėjo Tautvydas. – Tai kad nieko sudėtingo, o rėki: “MEŠKĄ”. Bet koks vaikigalis išdrožtų tokioj pozicijoj pritūpusią, šikna į viršų vandenį iš upelio geriančią. Nusipurtyk greitai ir parūkęs dar bent vieną tokią padaryk. Bent jau kiekybe, kaip sakant, nuo vyrų neatsilik. Aš tai va Liansbergį su Brazium drožiu. Seniai svajojau viešumoje juos abu padaryti. Kartu išdrošiu kaip brolius abudu.
- Tai ką, jie tau abudu taip patinką?
- Na ne. Priešingai – pernešti negaliu. Drožiu nepadoriose pozose, snukiais iš skausmo perkreiptais. Bus visiems pasižiūrėti. Einu prie darbo. Kad juos kur velnias, sunkiai einasi.