Rašyk
Eilės (73110)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2498)
Slam (49)
English (1103)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Praradau save. Pamečiau... Atsidaviau pop kultūrai už kelis centus. Leidau sau užaugti, gal šiek tiek per greit, nespėjus pasimėgauti. Nespėjus pasimėgauti naivumu, muilo burbulais, šokoladiniais ledais ant pagaliuko, trumpa gėlėta suknute, žaidimu „klases“, sukiniais ore...
Nuplaukė praeitin gražios akimirkos ir paskendo, be galimybės būti surastos, išgelbėtos.
Užaugau...
Stovėjau prie policijos komisariato ir traukiau mėtinį Barclay dūmą... Policijos komisariatas buvo tiesiog atsitiktinė vieta, vieta kurioje karts nuo karto galėdavai sutikti tokius kaip aš, praradusius save.
Numečiau nuorūką ant drėgno asfalto, akimirką pasvarsčiau, kur užsukti, nusispjoviau ir patraukiau į kiną.
Postmodernas... buvo viena iš mudviejų gvildenamų temų. Antroji sąraše, po sekso. Prisiminiau, jog šiandien rodo Michael Almereyda Hamletą... buvo pats laikas prisiminti Tave.
Sėdėjau pirmoje eilėje, viena. Iki filmo pradžios buvo likusios daugiau nė penkios minutės, krapščiausi panages, galvojau, kad taip pravalysiu sąžinę.
- Michael Almereyda? Kaip matau, nekeiti savo įpročių.
Lėtai pasisukau, maniau, kad į mane kreipiasi Viešpats, bet už nugaros nepamačiau nieko kito, tik Tave.
- Neturėtum dabar sėdėti vienoje iš greito maisto užkandinių, kažkur Jungtinėse
valstijose, ir godžiai kapoti sumuštinius su galybe sūrio? – pasiteiravau.
- Šššš... prasideda.
Užgeso šviesos, salę sudrebino Slip Inside This House Primal Scream... bandžiau užuosti Tave. Užuodžiau, kvepėjai vėju ir Mexx... užsimerkiau.
Kai Ofelija atėjo pas Hamletą, panorau atsisukti, lyg supratęs mano kėslus pasilenkei prie pat ausies:
- Nė nemėgink, - sušnabždėjai.
Instinktyviai pabučiavau Tau į skruostą, akimirką patylėjau apžavėta poelgio:
- Ša!
Keletą minučių sėdėjai nejudėdamas. Žiūrėjai į mano nugarą. Akimirkai pamaniau, kad stengies uždegt žvilgsniu, tada, Hamletui, besiblaškant tarp būti ar nebūti, pakutenai paausį ir gana garsiai liepei stotis.
Išėjom dar nesibaigus filmui. Nesigailėjau. Vis vien tai buvo septintas kartas, kai jį žiūrėjau.
- Kas? – uždarius kino salės duris, pajutau instinktyvų norą Tavęs paklausti.
- Užsimaniau juodos kavos, pagalvojau, gal ir tu norėtum.
Tylėjau, žiūrėdama tiesiai į Tavo žvėriškai dailias akis ir supratau, jog esi kaltas dėl to, jog nespėjau pasimėgauti naivumu, muilo burbulais, šokoladiniais ledais ant pagaliuko, trumpa gėlėta suknute, žaidimu „klases“, sukiniais ore...
- Žinai, ko tikrai noriu?
- Na?
- Susigrąžint vaikystę, kurią iš manęs atėmei.
Prisiekiu Dievu, mačiau, kaip Tavo oda pašiurpo. Norėjai viską paversti juokais, bet supratai, jog visa tai be proto rimta.
Stovėjom tyloje. Nuaidėjo šūvis. Hamletas nužudė Polonijų...
- Hamletas nušovė Polonijų, - pasakei.
- Tai einam kavos? – susikišau rakas į kišenes.
- Iš pradžių, - stovėjai dvejodamas, ištraukei rankas iš kišenių, persivertei
mane per petį, - paskraidysim, tada nupirksiu Tau vanilinių ledų su šokoladiniu glaistu, ant pagaliuko. Gerai?
- Modestai, juk žinai, jog vaikystės nebesugrąžinsi...
- Bet pasistengti juk galima... – persisvėręs mane per petį lipdamas laiptais
pasiteiravai.
- Galima... – naiviai pritariau.
2006-03-23 00:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-23 20:11
Amiraa
net keista, kad tekstą, išmaudytą daugtaškiuose, taip mielai perskaičiau!:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-23 09:40
žirgullinis
2.kaip bebūtų, tai tik migla, skaitytojas paliekamas su savo nuojautom ir etc.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-23 00:41
kornel
viskas neblogai, bet kam reik tiek tų daugtaškių? mm?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą