Vl. K.
Jis ryte
su kaimynu
už sienos
kimiai
pasilabina
kosuliu,
po kavos,
neįžiebdamas
šypsenos,
rūko „Marlboro“
ir varto
žodynus,
o, baigiantis dienai,
pro akinių
viršų
vangiai
pasisveikina
su vienatve,
vėl sugrįžtančia
vakaru . . .