aš pasiklydus
tarp kiemo dulkių,
o tu žvalgais aplink
auksinių pievų išsiilgęs
prinokęs rytas
blizga saulėje,
akutėse - gilus ir tyras
skambesys
nunešk rytojui saują spanguolių,
kvepiančių mišku,
ir jo tyla skambės
kaip tąsyk pievų
saulėj tirpstanti daina
- -
ir tu skambėk
man kiemo dulkėse