Gyvatės pamokos

Nemoku paralyžiuota eiti šluoti gatvių
Išmindžiotų sielos gėlių nesugebu atgaivint
Vaikausi pigaus ėdalo
Gyvatiškai raitausi prieš kitus
Pozuoju susiderėjusi nemokamos arbatos
Atšalusios varganos nakties po stalu

Nemoku lyg šliužas šliaužioti
Urvai ir žmonės juose jau nebe tie
Neriuosi kailį kas sekmadienį
Bandau Dievo akimis nuodėmę regėt
Tikiuos mirties po geležiniais ratais
Sunkiai lengvos mirties

Nemoku išvirta numirti
Vis raitaus nuo karčio

Likimas nenusileidžia

„Gyvačiuke, Tu dar pakentėk vienatvėj
Nauja oda pakeis“

Nemoku keistis
Likimas lietuviškai nesupranta
O anglų kalba galiu dar jį įžeist

Šliaužiosiu aplinkui kaip gyvatė
Nekalbink

Nemoku aš kalbėt

2006 m. kovas 15 d.
Po susitikimo su Panevėžio jaunimu