Kaltuvėj. Išsipučia – susileidžia.
Įnirtingai susitraukinėja krūtinės ląsta,
Žvangesys praskrodžiantis tylą.
Kalvis. Tada pirmąkart sužinojau, kad
Šunys irgi dega. Ant kelių – sustabarėjusių
Į grindinį įsiskverbusių pėdų. Pasisodino.
Suimpulsyvėjusiais akordais, deguonis
nebe per šnerves, o aplenkdamas gomurį –
laukan. Šunys svyla. Svilėsiais metalų
kvėpavęs, bet šunys juk nepleška.
Nuosekliai po judesį žemyn, žemyn.
Stop. Suodinveidis - ne kalvio būta.
Kaminkrėtys apsilaupiusia žieve.
O šunys visgi kartais dega –
Atvira voverės spalva. Liepsnoja taip,
Kad geismą siutina net ir kalvio - balerinai.
mintis abejotina.
reiškimas pusė velnio, jei tik būtų suvesta kažkur. bet dėl alogiškumų paantrinsiu Irnai.
turi pati pirmiau suprasti, ko nori iš savo eiliaus. dabar gi - ne.
Ir Roma dega, jei ką:DDD baleriną - ištempti špagatu kojas ir užkelti ant scenos - žiūrėsiu, o kalvį - sudeginti, tik labai lėtai. tegu viskas kibenima susileidžia
tai aprašinėjimas labiau nei poezija, tam tikra žodinė iškrova be to yra gana daug alogiškumo ir klaidų... kaip avangardas irgi dar netempia, mano galva, per daug literatūros...
Modernizmas? Kuriama tik tam, jog niekas neliktų abejingas? ir net nesvarbu ar žavės žmogų, ar privers jį nusisukusį atpilti savo pietų likučius?
Nelaikau to menu, jau vien dėl to, jog nėra nieko bendro tarp šio kūrinio bei estetizmo..
Be to - parašyta gan sunkiai - t.y. vietomis ksiatyti sunku, net labai sunku. Pavyzdžiui eilutėje "Kad geismą siutina net ir kalvio - balerinai." brūkšnys sudarko vietomis llyg ir užsimezgantį rimą, eilėraščio ritmika tikrai nėra gera.. na ką gi, bet ŽMONIŲ ABEJINGŲ NEPALIKO. bravo. už tai, ir tik už tai.