Tikrieji patriotai - tik su šiaudinėm skrybelėm

Įdegus Ipanimos saulėj
Padauža su nuskilusiu dantim
Šnabždėjo man paslaptį raudoną

Blogai pradėjai...
Čia nėra žiūrovų - o tu juk nuogas.
Gyventi suodžių kamuoly - ne išeitis.
O kai sudaužęs stiklą akyse tu sužinosi
Kad savo dvikojį gyvį
Paslėpei mūriniame monolite... - nebenustebsi

Ir jau balsu sušuko

Negrosi tu orkestro vidury
Kvėpuosi dervinėm snaigėm
O valgysi tik riebų dūmą iš skardinės!
Juk pesimizmas - tai dovana
Įvertink!

Tu - tik pasislėpusi širdis
Tik mano susapnuoto šonkaulio griuvėsis.

Ir vėl saldžiu balsu vapeno

Šiandien surengsim maratoną
Tavo varžovas - tik pilkas lėtas debesis
Ir nepamiršk ieškoti mano veido palaikymo būrį!

Blaškysiu dėmesį
O tu šlubuosi.