Klaudijaus avietė

Na va, jau galas, nė žodzio negaliu išlement,
Nei galiu likt ir kentėt,
arba pasitiksiu pats save ta mano šviesos akimirka.
Nei bundu net ir ženklas stipresnis už mano sparną. Visa ta sparnų puota, visko verta šeima.

Na va amžių oras smelkia, laiko tarp šio ir šios visko mus išmokė.
Apipylė rožėm trupmenom, liks ji amžių Deivė, viskas nuo manęs ir atgal ratu Deivės plaukų link