Begriūvant bangų mostams artinosi toliai,
Paleidus saujas biro dingę radiniai
Atsargiai pokšinti tyla negliaudė proto,
Naktinė saulė dūrė mėlynai šiltai.
Lipnus vanduo atrišo stuburą nuo kojų,
Svaigino stingstančių tėkmių takais
Kažin kam grimstantysis nuolat plojo
Neišsiskleidusiais akių delnais...?