bokštelis kažkur pakaušy

Siaurą spyruoklės kelią
į šviesią minareto
viršūnę nukloja
statūs purvini laiptai

įsirėžę į tvirtai
išlenktas sienas
danginančias
visa ką saugo
slepia ir visgi
brangina

Prišnerkšta apačioje -
įėjime
hole
laukiamajame -
kur vien tik mąstoma
ir matuojama -
ar verta
ar pakanka -
kur vien tik trypčiojama
vietoje ir nerimaujama

pamiršus iš po kojų
byrančius norus

Lėtai
nedrąsiai kylančios
kojos sminga į purvą
taškydamos garsą
it tykšta vanduo
į drumzliną balą

kuri vis greičiau ir
stačiau lenkiant kelius
ledija
kaip į ledą pavirsta
tykštantis ---
ir krenta jau aidu
nuo tvirtai išlenktų sienų
į ausį

      -------

Viršuje trūksta oro
šaltis užspaudžia nosį
o gal akinanti šviesa
beamiai apsvaigina
Iš čia žvelgiant -
visa  tik juoda skylė
į kurią gali nusispjaut

        kurmiai rausia daugybę urvų
            ieškodami vietos pasigrožėti
            saulėtekiu

tad nuryk