Rodyklėms sutrynus dienos tvirtybes,
Ir vėjui prarijus žvaigždes,
Sustojo žaidimų aikštelėje,
O rankose žvakė.
Išmindžiojo rūsčių auklėtojų tulpes,
Bet nieks neįtars jos-melagės.
Smėliu nutaškuotos raketos lubos,
O šone žaliai kraujuojantis beržas
Ir karuselė jo šakose, sapnavusi sausrą,
Jai poterius skaitė.
Klumpės, neplyštančio skausmo
Ir ranka benamė, pririšta prie sūpynių
Jai liepė už pirštų kabintis-
Išžiesta bedugnė,
Su žvaigždžių šukėmis
Padovanojo sienas,
Bet lubų pagailėjo.