Mano namai-
kelio dulkės,
apkurtęs pavasaris
nuo sprogstančių pumpurų
ir rytinė kava.
Žiupsnis laukimo,
trys trupiniai gyvenimo
ir tiksintys punktualūs žadintuvai-
mano priešai.
Duženos, žvangučiai,
femme fatale
ir ilgiausios pasauly blakstienos
- -
- -
- -
-
siūbuojasi
ten
maži rutulėliai kantrumo.
Trijų trupinių
-ypač-
gyvenimo
negana.
Rūškanas rūkas-
toks tylus ir aptingęs,
lyg eiti bandytų,
bet kojų negebėtų pakelti-
ne dėl to, kad nenori.
Dėl to,
kad
kai jis čia-
kvėpuoti saugiau.
Dėl to, kad tada
nieks nemato, negirdi, neranda, nežino
ir svarbiausia-
neklausia
-kada tu pasveiksi? -
Nes pasveikčiau.
Pasveikčiau
Dabar pat-
apsijuosčiau rūku ir
pasveikčiau..
kol lesintum zyles-
jei
tik
rastum
Jei tik rastum kur.