Laidotuvių procesija, bet man nenusispjaut.
Neproporcingi kūnai, šerpetuoti antakiai
Ir fizionomija besiglaudžianti prie gličios sienos.
Išsiskverbs, išpūs ir lyg svetimkūnis išpūliuos.
Nes rausiu. Tarp sunkaus granitinio grindinio
Besislepiančiuosius, instinktyviai perkančius
Ne žmones, o šuvas.
Tos pačios rasės,
Tos pačios kur rožes verčia mėlynai žydėti.
Hibridai. Visi prie to pačio nuožulnaus krašto.
Šaudantys ne šuvas, o žmones.
Manai, kad lengva kai skalija klupti
Prie vartų.
Tada neskamba Dilasas, tik tarpdury:
- Juden Raus.