teptuku
labai giliai
viskas prasiveržė
ir išspjovė
didžiosios tamsos
kąsnį
kažką beribį
nepajaučiamą ir
tviskantį
besišviečiančių
pavasarinių miškų
sielose spindinti
rytmetį
išaugusį iš
rasoto
žvilgsnio
nudažyto juoda
ugnimi ir
neapsakomo jausmo
kibirkštėlėmis
senojo milžino
pašvaistės
teptuku