Ar tu žinai,
kad šiandien suradau aš kopėčias,
paletę seną, rinkinį teptukų ir dažus?
Ir ar žinai,
kopiau aukštyn, ir, kritiškai nužvelgęs dangų,
piešiau jame žvaigždes
ir saulę, ir mėnulį.
Ir debesų kampuos.
Šiek tiek lietaus, saujelę sniego...
Ar tu žinai,
kad bėriau žiedlapius baltus iš ten, aukštai,
o žmonės manė - sninga...
Ir ar žinai,
svajonių paprašiau,
kad tau šnabždėtų miegant
sapnus spalvotus ir šiltus.
Žinai? Sakiau? Tiek to, pasikartojau.
Ir dar kartosiu... Gal vėliau.
Bet būtinai.