Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Surinkinėdama svetimus kakučius tualete, galvojau kas bus toliau... kas bus kai pasensiu, ar vis dar kabinsiuos į gyvenimą, stengdamasi paimti iš jo, tai, ko nesugebėjau paimti per daugelį metų... ar tiesiog baigsiu jį savižudybe, žinoma, jei dar turėsiu proto.
Pradėjau manyti, jog gyvenimas – beprasmis. Su kiekviena diena vis labiau grimztu gilyn į pražūtį, vis labiau noriu užsirakinti duris, taip leisdama triumfuoti vienatvei. Dabar jau vargiai galiu atsirink, kuri kurią pasirinko...
Prasidėjo palengva... iš pradžių neatakinėdavau į skambučius, nekeldavau telefono, kol galiausiai ištraukiau laidą lauk iš lizdo; tada pradėjau vengti pamėgtų vietų, kur kadaise rinkdavomės; po to tiesiog sėdėdavau namuose, jei kas ir užeidavo tik žvilgterėdavau pro akutę ir tyliai nusliūkindavau atgal į lovą...
Dabar vienintelis žmogus, su kuriuo kartkartėmis pakalbu – senutė. Pasakoju jai sapnus, pasakoju istorijas išgirstas per radiją, informuoju apie naujausius įvykius pasaulyje... pasaulyje, kuriame mudviejų nebėra.
Keletą metų atgal, kai dar buvau apsupta žmonių, turėjau galimybę stebėti kaip natūraliai dilsta senutės prisiminimas. Pradžioje, kai ji nebegalėdama pasirūpinti savimi apsigyveno kartu, dar sulaukdavome svečių, draugai lankydavo senutę kelis kartus savaitėje, vėliau apsilankymai tik svarbių švenčių proga, kol galiausiai išnyko, skambučiai darėsi vis retesni... kartais senutė atsikeldavo iš lovos ir sėdėdavo prie telefono, laukdama, gal dar kas prisimins. Neprisiminė...
Keletą mėnesių ji skendėjo liūdesį, kalbėjo apie vis iškylančius praeities išgyvenimus, tada liga išplito ir viskas ką ji dar atminė, buvo Elvio plokštelės ir dantų protezai litriniame stiklainyje.
Dažnai stebiu senutę miegančią, negaliu palikti jos vienos... todėl atsisėdusi šalia skaitau knygas, o retkarčiais tiesiog geriu arbatą stebėdama kaip kvėpuojant palengva juda jos šnervės...
Žinau, jog vieną dieną ji išeis, ramiai... natūraliai, kai natūraliai išdilo jos prisiminimas. Tada liksiu viena. Švęsti gyvenimo!

2006 03 05
2006-03-05 22:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-14 18:34
M0NTĖ
vietomis net neblogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-06 17:01
kornel
anas nepatiko, šitas labiau patinka. bet esi parašius ir kur kas įdomiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą