telšių 8

Tebūnie palaiminta
žvaigždėtos flanelės chalato deivė
Ir basų kojyčių tapsėjimas
į ten, kur šilta...

Aš visada prisiminsiu
tą seną namą su girtais kaimynais
Ir baimę, kai tėvelis išeidavo jų raminti,
kad galėčiau sapnuoti...

kol numirsiu - sapnuosiu
tamsią, nešvarią laiptinę
Ir šlykščiai apspjaudytus laiptus
kuriais grįžtu... NAMO...