Mano posmai
suirę nuo melo
nuo šalčio, lietaus ir vandens-
nori-
būsiu vienintelis
tavo?
Tavimi.
Tavyje.
Nekvėpuok
-
dar pažadinsi
meldus
(ten gyvena raganė šalta).
Noriu.
Būki
vienintelis mano-
susinersim išnersim
išneršim
Raudonųjų kvartalų
žibintų
vitražų, -
pro stiklus
su stiklais,
stikluose
bet sudušim, sudušim, sudušim
žarstomi
žiupsniais byrėsim
žagsėsim
nesėsim – nepjausim
nieko naujo nei seno
nerasim
neieškosim, nelauksim
Bet vis tiek-
kibirais nešina,
net sukruvintom rankom,
suirus
nudžiūvus
liesa
rinkčiau rinkčiau
tas šukes
jei žinočiau,
kad būsi,
kad vienintelis mano,
bet deja-
nedrįstu,
nekvėpuoju
ir žadinu tyčia -
na, ragane, eikš čia.