Mergelė

Mergele, melsvą suknelę
Velki žemės purvu
Tavo nuogom kojom
Slysta kenčiančiųjų rankos
Tu ramini
Mus,
Ne save,
Per tavo rūbo medžiagą
Skverbiasi kraujas
Ir bespalvės rožės virsta
Raudonom
Tavo rankose
Visa kas gyva,
Kas kenčia.

Mergele, tu pasirodai
Su vakaru
Ir tik vieną vienintelį
Kartą
Išrinktųjų gyvenime
Sakyk, kodėl išsirinkai mane,
Kodėl
Nesibaigia mano kelionė
Kalnu
Kodėl
Laukiu
Kylančios
Saulės

Tokia pavargus.
Bet jaučiu tavo ranką
Trumpą
Oro drebėjimą
Mano lūpos
Tavo žodžiai
Žmonėms.