Artėja

Kalnu sapnuojančiu
Obuoliai raudonieji ritas,
Bandydami širdin
Miegaliaus įgnybti.

Tai lokiai savo pintines
Tuštinę,
Pirštinaitėmis ir skaičiuotėmis
Danguje nupiešia saules.

Nužydėję sapnai
Pūkais paukščius springdo,
Taip garsiai pykdami
Už prarastą tolį.

Takuose sudega sniegas
Ir laimės pažyra po vieną.
Taika juokdario kepure dengias
Bando pagauti kiekvieną aklą
Už skverno.

Paukščiai sumeta duokles
Per vasaros sarį nuvogtas,
Aukoja klegančiam dangui
Ir gamą dantimis griežia.

Miškų šventoriais
Gimstantys lapai vis irias,
Planuodami savo likimą,
Bebaimiai zuikiai
Jiems kelią klaidina.

Takais padangių
Žemių ir vandenų uostais
Kažkas pamokina nuslenkti-
Atbėga šiek tiek pavėluodamas.