Mes to verti
Nepabėgt nuo
Paprasto žodžio
Kai pasaulis
Užsikabinęs
Už sielos
Leidžiasi su saule
Dangaus raudonio skliaute
Juk aš to vertas
Nepabėgt
Nuo paprasto žodžio
Skardaus kaip likimo varpai
Kam skamba šiandieną
Gal tik dėl įdomumo
Sumenkinto prakeiksmo vilties
Kažkam duotos
Kieno pamirštos pasiimti
Sudužusios lempos stikle
Pirštu išlaižysiu paskutinius šviesos likučius
Dėl gyvenimo mirtininkų
Dėl tų kurie šalia
Kitame pasaulio gale
Leidžiasi su saule
Ant sūpynių
Groteskos sapne