eukaliptais nusėti pajūrio vitražai
vakaro jūras po lašą narsto
eglės ir tos benamės kalnietės
likimo pirštus ant lūpų kabina
inkstuose miega stebuklų nematę
nuolankiai tardo vėjo girneles
alsuoja ritmika upės ošimo
o mesijai vis kanapėse murkdos
žalingas mąstymas plaučius palieka
galvoj įtalpinęs vidurnakčio speigą
nenoriai bet vieningai be Dievo
išeiname mes žuvelių pagaudyt