Ateina ji. Ateina tyliai.
Taip, kaip rudens tyli naktis.
Naktis tyli, ir žvaigždės tylios
Gal tyliai ką man pasakys.
Radai mane, pabelsk į langą
Į langą mano, be stiklų
Į langą tą, kur tylią naktį
Aš tyliai lauksiu paryčių.
O rytas neateis auksinis
Nes pabučiuosi tu mane
Nes tavo dovaną priėmęs
Paskęsiu tirštame rūke.
Paversk mane nakties paukščiu.
Mes lėksime kartu per klonius,
Per juostas audinių laukų
Per visą žemę į rytojų!
Nelauksiu ryto, jo nebebus
Nors priešais vis spindės šviesa,
Beribiai toliai greitai žus
Kai juos palies tyli tamsa.