Mergaitė su lietsargiu

Maža mergaite su lietsargiu,
Kodėl stovi lauke?

Liesą mergaitę perpūs vėjas
Perpūs silpnus plaučius
Ir sielą iš kūno išneš

Maža mergaitė susirgs
Palaikiai plaučiai užsidegs
Ir karštis išmuš skruostus:
Kūnas pasigedo sielos

Pravertos lūpos šauks
Tik sieloms suprantama kalba
Savąją mažylę, išpūstą vėjo.

Sielų šnabždesiai įsisuks į plaukus
Ir knibždės juose:
Iš lieso kūnelio vėjas pavogė sielą
Pavogė sielą, pavogė sielą...

Tuo tarpu besiblaškantis lapelis
Priglus prie lango stiklo
- Čia mano užuovėja, užuovėja...

Jei ateis geras žmogus
(ateik į mano ištiestas rankas)
Jei atidarys langą...
Nors truputį truputį...

Strykt strykt ant kojos piršto
-Ei! Aš čia, aš čia!
Jei matytum, mano mažyte, džiaugtumeis
Aš beveik namie,
Aš jau grįžau, girdi?

Vartos, karščiuoja
Neranda mergaitė sielos
Ne vienam kamputy
Kažkas šalto slenka koja
Atvėsinkit akis...

Ir po ilgo kelio...
Vieną naktį...
Mergaitė...
Numirs...


O kai ji nubus...
Bus...

Maža mergaite su lietsargiu
Nestovėk lauke,
Perpūs vėjas

Ir bars mama...