Rašyk
Eilės (72015)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10304)
Vaikams (2495)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Šiandien supratau dar šiek tiek daugiau. TYLA gali pasakyti daug. Dar daugiau gali pasakyti sustabdytas momentas.

Nykštys švelniai prispaustas prie delno. Pirštai balti baltutėliai (šviesoj žėri trupinėliai). Tampriai suglausti vienas prie kito. Lengvai, bet tiksliai pakyla šiek tiek sulenkta ranka pridengdama kaktą. Ar akis slėpdama nuo saulės. Rausvi skruostai pasuka galvą į kairę. Kaip laikrodukas - labai aiškiai, labai trapiai ir staigiai. Tik. Akių platumas nė nedrįstų mirktelėt, čiupinėja vieną tašką, kurio net norėdama nepagaučiau. Grįžta į savo vietą galva. Pakedena orą kita ranka. Priglunda pirštai. Šokteli krūtinė priešais save sukryžiuodama baltąsias plaštakas (sniego baltumo ir šviesos atspindžių žaismas delnuose). Niekas to nemato. Tačiau girdi, kaip sklando ore aplinkui, kur jau tvyro anksčiau pasklidęs susikaupimo kvapas besiskverbiantis į tobulai švento medžio sienas. Stop. Šitas momentas vis dar tęsiasi. Kvėpuoti dar negalima. Sustingusios rankos ir veidas šypsodami gieda begarsiai. Aidas kiekvienam nuaidi atskirai.
Kojos paslėpę save gėlėtose klostėse: Trept trept.
Nutrūksta momentas. Nė vienas nespėjo suvokt. Susekt. Suprast. Kas dabar? Taip staiga.
Kojos: Trept trept.
Neapsakomai lengvai, kaip ir tas šilkas krintantis žemėn.
Rankos atsiskiria perkreipdamos veidą šešėliais giliais. Išsiskleidusi, sparnais mosuoja vasara. Perregimos rankos šokdamos aplink, supainioja viską paskutinįkart šį vakarą. Akys vis dar meldžiasi savo veninteliam, slaptam, ateinančiam momentui. Kurį jos ir težino.
Kūnas pabėga. Pasislėpdamas prisukamos lėlytės vaidmeny. Trakši sukdamasis ratu, gerdamas šviesoj išryškintas spalvas. Rankų tamprumas mane vis gąsdina. Nė vieno netinkamo, palaido judesio. Viskas nubraižyta šešėlyje priešais. Kažkas nuo debesies tampo siūlus.
Tai pasaka. Pirma ir paskutinė. Giliausio žavesio prisigėrus.
Stop. Momentas vėl stoja. Toji pati ranka dengia kaktą.  Saulė neįtikimai kaitri. Sustoję į savo vietas, kojos šaiposi iš virpančio pasimetusio vakaro permerkto šalto lietaus. Akys skaito tą patį tašką nuo pradžios. Nuo pradžios iki galo.
Viena po kitos. Tamsoj dingsta gėlės. Klostės nevirpėdamos gęsta sulaikiusios kvapą. Paskendęs tobulybės nuleistas kūnas. Paskutinį tašką įsiurbia akys.
Stop. Scena tuščia.

Nihon buyou, 2004. 11. 18
2006-02-22 22:24
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-23 17:12
kefyras
man atrodo, kad butent meninis stilius nereikalauja paklusti fizikiniams dėsniams
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-22 23:39
sesė_mėta
"Rausvi skruostai pasuka galvą į kairę"? Keista, kad skruostai sukioja galvą... hm, net nežinau.. iš tikro nelabai supratau mintį...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą