pavasaris

raškydamas paskutinias žiemos dienas
lyg vakar prisirpusius obuolius
nesusimąstai  kaip praėjusias savaites
kauliukais paversti
ir ridenti lengvu pavasario taku

suglebę jaunystės žvilgsniai
raižo mano margą kūną
o vakarykštės žaizdos speigų išaustos
baksi man į šoną
ir kalbina eit naktim dangum panardyt

suskilinėjusios kojos pusnim brenda-
randuoti keliai ir paukčiai besparniai
tylą siurbia parašiutais mediniais
žalvario išgavę iš ledo srutų
tirpdo ir kuria pasaulį naują