****

fantasmagoriškas dobilienos kirstukas ankstyvu saulės
spinduliu kaip šukomis - tik braukia braukia rytmečio
suveltą kutą
prižadėjo berniūkščiams niekad nebeglostyt plaukuotų
kirmelaičių

laksto išsiviepę vaikiščiai laukia tykoja dobilienon akis
užmetę it žuveliautojai kantrybės šiaudą tarpudantėj
stumdo
vartydami vieškelius akimis stebi mergaičių suknias
pūstas

kirstukas prisikirtęs mažų vabalėlių tingiai nužiūrinėja
kokono duris užsiklijuojančias kirmeles ir apie pažado
prasmę mąsto
teisybės ar būta - paglosčius plaukelius jos ar piktais
tapdavo drugeliais

mergaitėskirmelaitės - drugeliais piktais. berniūkščiai
tik neša į plaukus pūstų sparnuotų plazdėjimų saujas -
o spiegia!
apglosto kibindami - po dobilieną mergaitėsdrugeliai
žiū išsilaksto