Mes išmindžiosim pievą
Naktį
Laukas atviras
Praviras
Naktį
Kai mėnulio šviesa
Mus apšvies, bus sutartas laikas
Kai suminsime žolę, bet tinkamoj vietoj
Kai kūnais sukursim
Stebuklingą figūrą
O savo plaukais
Įaugsim į žemę
Įsirausime rankom ir kojom
Du kūnai taps vienu
Ir nubusim ryte
Lyg apsvaigę
Vėjas pučia
Šienautojai rėkia
Mes ateiviai
Mes žiauriai patrauklūs.