rašyk.lt: Kūriniai / ran / Tiktai sniegas

Purios snaigės užu lango
Tuoj ir aš laukan išeisiu
Bėgsiu, kol sniegan nukrisiu,
Ir daugiau nebepareisiu

Sniegą ašarom tirpdysiu
Jos prišals prie mano veido
Ir užmigsiu, šalčiui pustant,
Saulei staigiai nusileidus

Tavo veidas nelytėtas,
Rankos, lūpos nebučiuotos
Vos matyta, vos girdėta
O jau norisi sapnuoti

Keli žodžiai šitaip maudžia
Rodosi, lengviau numirti...
Nesakyti... Bailiai, graudžiai
Užmarštin klaidžion panirti

Be drąsos nėra ir meilės,
Tiktai sniegas ir šios eilės...

Blogas komentaras Rodyti?

2006-02-16 18:57

ran

Nu man nelabai idomu, atgyvenusi ar ne. Ir isvis cia joks neidealizavimas. Kaip galvoju, taip rasau - visas paaiskinimas. Tobulet yra kur, bet as ne poetas, per retai ikvepimas ateina :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2006-02-15 21:59

Mindauggas Nesvarbu

Trivialu, žinai, meilės idealizavimas - atgyvenusi tema poezijoje ir šiaip literatūroje. Eilėraštis sklandžiai gan teka, tačiau kai kur ritmas aplaužytas dėl kirčių nepaisymo, tai maža bėda, tačiau bėda. Rimas, na... gerai, kad stengies rimuot, bet tada geriau nesuporuok tų pačių kalbos dalių, patariu. Dauktaškiai, na jie, netinkamai pavartoti, prasmės neįgyja. Taigi, patarčiau paieškot kai ko originalesnio, nebūtina gi apie tą meilę rašyti, yra tiek daug puikių temų, tik reikia atrasti ir pagriebus išdūduoti taip, kad skaitytojai prie to prieitų, ir kad perskaičius kažkas išliktų... Kokiai merginai tai tinka, bet jei nori kai ką daugiau išpešti, ieškok savo požiūrio ir nesikabink į nuvalkiotas metaforas, paieškok, sugebėtum manau, nes šiaip gan nuoseklu. Stenkis. O dabar - tik kuolas.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas