Angele sarge, apsaugok
nuo pikto liežuvio,
pasliko juoko, ašarų
iš režisieriaus pipetės.
Bristi į tiesą
pro perdėtą smurtą,
pro perdėto gėrio paletę,
pro info-pienligei siaučiant
susuktą kisielių padėki,
prakaitui žliaugiant –
link Dantės devintojo rato.
Medžiai – ne medžiai, tik malkos.
Už jų – mūturiavimas visko į vatą,
kokią – sniego ar cukraus?
Niekas nemato.
Gal netgi rūko.
Ežiukai pražūsta rūke.
Kutulį juslinį junta
pro rakto skylutę
akis barake…