bet anaiptol ne išpažintis
be gailesčio, pasiėmiau net
dujų balionėlį į klausyklą:
nuo laiptų riedantis
nesustabdytas vaiko vežimėlis
“šarvuotyje potiomkine” taip
pat ne mano darbas, tai juk niekai –
abudu braukiam tuščią prakaitą
(baisus darbelis – gerai, kad išgalvotas)
tiek darbo, negalvojimo, užsimiršimo
o tas stenėjimas dabar (atsukti savo
vidurius atgal)
…tos motinos akys…negaliu, ak
negaliu taip suvaidint