***

Vanduo lūžo į delnus
Tada dar gležnus ir švelnius
Rieškučiom lašus 
Į visumą gaivią rinkau
Atsigerti norėjau

Aklai netikėjau
Kad tiesa gąsdina
Praplyšusia ramybe
Nuogą sąžinę pridengiau
Naktim susitinkant
Save patį skersgatvy
Dar labiau plėšiau

Ir sėdžiu ištroškęs vis
Jau nuogas skersgatviuos
Ramybę it rėtį suvarstytą
Girdau