Švininiai debesys užgulę laiko dangų,
Ir saulė net nesiruošia prašvist.
Tik šaltas vėjas klaidžioja po langu,
Kur karaliauja vien tamsi naktis.
Kodėl nėra man meilės šiam pasauly?
Kodėl nelemta saulės man išvyst?
Vien tik pavydas ir žiauri apgaulė
Ir netektį pakeičia netektis…
Draugų vis netenku, lyg medis lapų vėjy
Ir baigia jau mane visi užmiršt -
Užmiršti tie, kuriuos kadais mylėjau,
Sapnuodavau šypsodamas lyg vaikas naktimis.
O debesys! Palikit mano dangų!
Ir leiskit meilę saulėje išvyst…
Bet…
Tik šaltas vėjas kužda man po langu:
"Čia karaliaus naktis, naktis, tiktai naktis…"