Užkulisiuos

             


    Niekados neišeisiu. Niekados nesugrįšiu.
    visi slenksčiai aštrūs, lenkti..
    mano kojos bijo skausmo
    ir savo pėdų.
    mano rankos įpratę būt tuščios ir laisvos..
    aš nenoriu kovot..
    visados ir visur taip
    prie atdarų durų stovėt-
    tie patys daiktai čia ir kitur
    ir tas pats, tas pats ilgesys
    ištroškęs ir alkanas
    nepagirdomas, nepasotinamas
    nei čia, nei kitur...