Aš pradedu kalbėti eilėmis

Kai širdį mano negandos suspaudžia,
Kai nemiga vis lanko per naktis,
Aš pamirštu apie pasaulį
Ir pradedu svajoti eilėmis.

Kai šalta ir tamsu manojoj sieloj,
Kai Dievas jau nepadeda suvis,
Aš pamirštu apie pasaulį
Ir pradedu kliedėti eilėmis.

Tai būna man vienintelė paguoda
Ir nebijau, kad vėl nauja diena prašvis
Aš pamirštu apie pasaulį
Kai pradedu galvoti eilėmis.

Nereikia jūsų man nė vieno
Jei norite - užmėtykit akmenimis.
Neradęs meilės šiam pasauly
Ir mirsiu taip - su savo eilėmis…

Ir kai išnyksiu vieną naktį,
Kai būsiu tarsi praeitis,
Gailiom raudom tada kalbėsiu,
Tada kalbėsiu maldomis.

Bet kol aš dar esu, kol dega
Manoj krūtinėje širdis,
Prašau: draugai, jūs nesijuokit,
Kai aš kalbuosi eilėmis.