Kiekvieną dieną žiūrim tik tiesiai, baltus dantis prieš saulę iššiepę. Atgal nesisukiojam, vis vien sugrįžti nemokam. Nekliuvinėjam už dažno akmens tankiame miške. Niekada nesakom „nežinau“ ir tik kartais ištariam „ne“.
Mudu jau seniai bičiuliai.
Keturis dešimtmečius ir dvylika savaičių.
Draugaujam artimai ir be apsaugos priemonių.
Mums nereikia žiemos miego, pasakų, kvepiančių pūkiniais patalais ir karštu pienu, geltonom orchidėjom nubarstytų takelių. Mums pakanka vienas kito, nes mes mylim ir tikim šviesiom sielom ir dar kilnesnėm idėjom, besislepiančiom po jomis. Sau mes teikiam pirmenybę, o visus sutinkamus vedžiojam už įraudusių nosių.
Dažnai sustojam. Juk reikia apsidairyti.
Dešininė orientacija. 360 laipsnių kampu.
Svaigsta galva.
Ne man vienai.
Man ir gyvenimui.
Snaigės, apsimetusios balerinom, gracingai sijonus papučia ir iš dangaus pabyra.
Įsikabinam vienas antram į alkūnę ir vėjo lydimi į pilką lauką nulinguojam.
Mes esame galingiausi šiose pievose.