Kiekvienąsyk, kai
Baltas chalatas
Pačiumpa mano
Bevardį pirštą,
Mintyse puolu prie
Tavo lūpų,
Uodžiu Tavo odą...
............................
Tavo veidas pradingsta
Ir matau
Skaistų kraujo lašą...
Godžiai susiurbia
Jį baltas chalatas.
Širdyje – džiaugsmas.
Aštri akimirka –
Jau praeitis!..
Išeinu pasišokinėdama,
Dėkodama Tavo lūpoms –
Aistrai,
Kurią nešiojuos su savim...


Eld











