kai be rašymo - numirčiau

keturpėsčius eilėraščius ar ketureilius žmones
sukinkyti į laiko dvitaktį;
ir vis gilyn kaista popieriaus tvaikas -
į amžiais džiūvančią riekę

pelės išsilaksto per lūžtančią metaforos plunksną
ir mes keturkojai dvivaliuose veidrodžiuose,
kitų pusių, vis kitaip sukantis, ieškom;
keturtakčiais greitindami tekėjimus

ir pasiliekam poeziją tik kaip pozą;
ketureiliais, bemaž,
įsigraužę į plutą
žiemojam