Pro durų vyrius
Kas septintą naktį
Ropoja pamiršti sapnai.
Sugirgžda kartais,
Stabteli
Ir sprunka,
Skubėdami ištirpt tenai,
Kur nusidažo langas blyškiai
Kas septintą rytą
Vaiskiu saulėtekio dažu,
Ten, kur pro uždaras duris matyti,
Kaip tie sapnai
Migruoja pamažu,
Kaip tie sapnai
Pavirsta peizažu.
Pro durų vyrius
Įšliaužia nelaimė.
Tokia žavinga
Tamsiaplaukė nuostabi.
Pabalusi,
Nes lyg kalėjime
Gyveno ji septynerius metus
Rūsy.
Pro durų vyrius
Lenda boružėlės
Septyniataškės, rausvos...
Viena, dvi...
Tirpsti ryte
Pabusti nesuspėjęs,
Nusidažyt
Saulėtekios spalva
Skubi.