Gyvybės rato slėpinys- mirtis

Paliesiu temą užraktu rakinamą.
Ji gimusi, kai tu buvai glebus,
Išsivyniojęs gemalu ir buvęs, ir nebuvęs...
Sintetinė mirtis-,, Tabu''. Tu juokdarys.

Jei generolą kalbins- antakius pakėlęs
Pasiųs tave numirt, kad savimi gyvent,
Nepaliestas išliks tas jojo išdidumas,
Nesutrypta mintis-,, Tabu''... Neleis kalbėt.

Į gydytojo kabinetą susisukęs,
Įsliūkino senukas nešinas savim,
Į lango stiklą nusisukęs, skaičiuoji mintyse:
diena... antra... kita...
Ne nuo manęs priklauso, patsai sukis,
O ji paties jau tykos skersgatvio kampe-
Ten jaunas, kerpamas kirpčiukais dar nežino,
Kad gimė mintimis numiręs, pritvatinęs tave
Ramiu miegu miegos.

Mirties tema-,, Tabu''. Nes gyveni ne miręs,
Bet kažkodėl tave į rėmą stalčiaus spraus-
Jau laidoja mintim, kad tiesą savo kūno skelbtų:
- Jauni ir gražūs gimę, bet, deja... Jau mirę.
Tą juodą darbą jo tu savimi neši-
Be laiko datų įrašu nurimęs,
Neleisdamas užgyt kraujuojančia žaizda-
Be laiko motina pasenus....
Našlaitis raudantis sapne...
Sintetinė mirtis.,, Tabu'' ir ši tema vadinas:
- Įspraustas sakinys suerzino tave?

Ten generolas senas tampo už virvutės:
Aukštyn- žemyn, kvailuti,
Gal nenutrūks gumutė,
O jei netyčia žuvęs-
Esi ne veltui gimęs...,, Tabu'', - neleis sakyt, nes žūsi pirmas tu.

Laiškai neatsakyti...
Moterys neišmylėtos...
Ir dykuma širdies.