Dzūkiškai kvietinukei

Sriūbčiojom prisimerkę.
Ding dong galvoj kūkavos,
O balkone pylė,
Kaip ir aplink.

Užsriūbčiojom braškėm,
Šaltam vandeny šaukštu, patrintom.
Tik dzinkt,

Užsimerkėm.

Moterys jau pusryčius kepė,
Migt urgzdamos varė,
O mes - drandai,
Mušėm, tik mušėm.

Balkone sustoję klausėm,
Kaip pila ant mūsų.
(Lietus Lietuvoj pabodęs, bet)
Kaip iš paveikslo trenkė.

Kratydams nuodegulį,
Malką visą nutraukiau,
Šlapia buvo, bet visgi rūko.

Neširdau, tik vis žvelgiau,
Į jas, Velniais mus šaukiančias.


Dedikuojama dzūkiškam parakui ir tiems bepročiams.