Aušta… bunda jūra
Iš savo gilaus ir žvaigždėto miego
Tyliai ir lengvai
Kartu su gaivinančiu pavasario vėju
Kuris velia jos mėlynas garbanas
Ša... netrukdyk pajūrio mergytei
Grožėtis aušra
Ji juk mato kaip vėjas myli jūrą...
Jūra šypsosi vėjui
Kasdien jam dovanodama savo grožį
Savo dainą ir šokį
Bei daugybę mažyčių kriauklelių
Kurias vėliau surenka pajūrio mergaitė
Ir veria tau dovaną...
Šalia padėta pintinėlė
Su jos keptais cinamoniniais sausainėliais
Kuriuos ji neša tau
Kiekvieną pirmadienį...
Kai tu supiesi margam pokalbių hamake
Ir geri kavą
O tada ilgai glostai mergytės ilgus juodus plaukus
Kurie ryto gaivoj atrodo tokie sunkūs
Ją vaišindamas juoda kava
Kvepiančia migdolais
Tol kol ji užmiega gėlėtu popietės miegu...