minusas

mano laikas – arabai dvyniai
ir kai budelis paruošia kirvį,
aš jam tyliai sakau – dar palaukiam,
bet manęs niekada jis negirdi,
gal todėl ir plonėja viršeliai,
gal todėl ir išnyksta kaltė,
o kai tampa sunku užsimerkti,
tai tuomet jis man sako – palaukiam,
ir mes laukiam kažko vėl ir vėl.
mano laikas – arabai dvyniai,
ir kai ligos pasiveja grobį,
vienas du, vienas du – tu sustoji,
nes toliau paprasčiausiai bijai,
nes žiema kiek platesnė už plačią,
aš sakau, Rafaelis tapytų
čia ne vieną gyvenimą savo,
čia ne vieną gyvenimą kito.

taip tapytų ir viskas iš naujo
prasidėtų kas rytą, kas rytą.