Baltos snaigės – lyg krintančios žvaigždės,
Leidžias ant tavo ir mano delnų,
Mūsų širdys, ištroškusios meilės,
Džiaugiasi būdamos šiąnakt kartu.
Šaltas vėjas plaukus suvėlė,
Aprėdė baltu sniego rūbu,
Ant namo langų ledo gėlės,
Bet tavam glėbyje nežvarbu.
Kai dvylika dūžių laikrodis muš,
Šampano taurės garsiai žvangės,
Dvi mylinčias širdis saitai sujungs,
Meilė ir gėris per amžius lydės.