Jubiliejus

Veikėjai:

VARGA FEAT – 90-ąjį jubiliejų švenčiantis senis, vienintelis atokių senelių namų gyventojas.

RADUGA – Skrajojamo teatro “M. Y. M. Y. M*. ” trupės vadovė, isterikė.

I DUKRA – Pirmoji Radugos dukra, aktorė, spektakliuose dažniausiai vaidinanti Prologo vaidmenis.

II DUKRA – Aktorė, šioje pjesėje vaidinanti Kosmonauto vaidmenį.

III DUKRA – Aktorė, šioje pjesėje vaidinanti Lazdyno Riešutą.

IV DUKRA – Aktorė, šioje pjesėje vaidinanti Godumą.

V DUKRA – Aktoriniais gabumais nepasižyminti labia  graži mergaitė. Labai geros širdies, gerai išauklėta.

VI DUKRA – Aktorė, šioje pjesėje vaidinanti Moterį

VII DUKRA - Aktorė, šioje pjesėje vaidinanti Pardavėją.

DVI SLAUGĖS.


Veiksmas vyksta atokiuose senelių namuose, kur švenčiamas Varga Feat devyniasdešimties metų jubiliejus. Visi gyventojai išmirę, tad likęs Varga ir kelios slaugės skaičiuoja dienas, kada užveš naujų senių.
Šia iškilminga proga atvyksta Radugos skrajojamo teatro „M. Y. M. Y. M. ” trupė, kurią sudaro septynios Radugos dukros.


I sena

Varga Feat sėdi suklerusiuose ratukėliuose, įsisukęs į Vokietijos labdaros organizacijos „Sie kann tanzen“ dovanota pledą. Iš po pledo kyšo distrofiškos blauzdos ir laidai, kuriais teka ir cirkuliuoja įvairiausi kūno skysčiai. Seselės Vargą aprengusios dailia, dryžuota, švediška pižama. Į ausis sukišti klausos aparatai seniui padeda geriau orientuotis ir susivokti, kas čia vyksta. Veiksmas prasideda „M. Y. M. Y. M. “ spektakliu. I DUKRA, atliekanti prologo funkciją, tradiciškai sako prakalbą,
pučia trimitą ir deklamuoja.


I DUKRA:

Ir maži ir dideli
Paskubėkite visi
Sužinoti jūs galėsit
Apie saldžią teatro mėsą.
Mūsų trupė – tai vulkanas
Geizeris gražiausias
Ramiai bezdalą nuleidę jūs tik paklausykit
Istorijos šitos.

Prasideda spektaklis. II DUKRA atlieka Kosmonauto vaidmenį, III DUKRA – Lazdyno Riešuto. Vėliau pasirodo IV DUKRA,  pagal viduramžių teatro tradiciją, vaidinanti alegorinę figūrą – Godumą.

KOSMONAUTAS: Kaip mane nuvargino šios kelionės... Septyni  liūdesio ir ilgesio kupini metai... Bet aš grįžtu su laimikiu – kosmoso dulkėmis ir kometos uodega. Štai, ji, gražuolė, virpa siklainyje.

LAZDYNO RIEŠUTAS: Tu dar nedžiūgauk, drauge. Aš tave lydžiu nuo vaikystės ir nesitraukiu iš tavo kišenės. Pameni, tai tavo močiutė teikė mane tau?  Dar niekada nesu suklydęs ar apgavęs, klaidingai pataręs. Žinok, kad kometos uodega kaip gyvatė – graži, užburianti, bet nežinai kada šliūkštels nuodus į veidą.

KOSMONAUTAS: Ačiū, bičiuli. Ką be tavęs daryčiau. Taip, kaip prisimenu savo močiute, man širdį lyg kas replėmis suspaudžia, lyg saturno žiedas savo aštria nugara mane pjaustytų, lyg milijonai planetų degintų.

GODUMAS: Neklausyk tos sudžiūvusios išėdos. Jis pavydi tau būsimos šlovės.

KOSMONAUTAS: Ką tu kalbi? Juk riešutą mano mylimiausioji močiutė padovanojo, juk ji...

GODUMAS: Mylimiausioji? Ar jau pamiršai, kaip ji tave maitindavo gličia manų koše ir televizorių paslėpusi po juodu aksomu mulkindavo tave, esą televizorius pavargo, miega. Ir kai liūdnas nudūlindavai miegoti, ji žiūrėdavo visus naktinius koncertus ir ėsdavo šaltieną, kurios tau nė
pakvėpinti neduodavo.

KOSMONAUTAS: Bet...

GODUMAS: Sutraiškyk tą riešuto išėdą, juk pats nesi kvailas, užteks klausytis šių pezalų.

Kosmonautas traiško riešutą.

LAZDYNO RIEŠUTAS: ach, oi, ką tu darai, ką tu darai... Tai godumas pražudė tave... Sudie, visad tave mylėsiu...

GODUMAS: Hahaha, dabar tai jau pasismaginsiu, dabar tai jau pasilinksminsiu – turiu dar vieną vasalą, marionetę.

Godumas aistringai šoka stepą.

DUKRA I:
Štai taip ir žūva tai
Kas brangu ir šventa
Godumo liežuviai užplaka širdį
Protą užtemdo
Toks jau mūsų pasaulis-
Tamsos karalystė...
Ačiū, kad žiūrėjote šią liūdną istoriją.

Varga Feat ima griežti protezais, muistytis ir dejuoti – į senatvę tapęs ypač jautriu, senis labai susigraudina. Jį pribloškia šio pasaulio tamsumas ir netvarka. V DUKRA – vadinama gražiausiu trupės pumpurėliu -  užkelia savo laibas kojeles ant Vargos kelių. Senis sučiupęs jos elastingus, jaunus kaulelius nurimsta ir negrabiai glostydamas laukia antrojo spektakliuko.


II scena


Iš karto prasideda antrasis spektaklis. VI DUKRA – Moters vaidmenyje, VII – Pardavėjos.

MOTERIS: Sveiki.

PARDAVĖJA: Laba diena. Gal kuo galėčiau padėti? Kokio dydžio ieškote?

MOTERIS: Dėkui, aš šiaip žiūrinėju.

Moteris apžiūrinėja rūbus, prideda prie savęs, vėl pakabina ir nieko nepirkusi išeina.

PARDAVĖJA: Viso gero.

MOTERIS: Viso.

I DUKRA:

Širdžių kalba ugninga
Be žodžiu ji apseina
Tad patylėkime
Dalelėmis savo sielos mainykimės
Priglauskit savo artimą
Tam tikrai žodžių nereikia.

VISOS DUKROS:

Kam tie žodžiai
Iš tiesų
Kaip širdys plaka vienu ritmu u u u

Varga Feat ploja taip, kad iš ausų iškrenta klausos aparatas. V DUKRA pakelia nuo žemės ir koketiškai įkiša atgal į ausį. Senis net dreba iš džiaugsmo, veidu teka ašaros ir snargliai. Į sceną išeina trupės vadovė  Raduga – bajava, kiek isteriška boba, kuri užuot ramiai kalbėjusi klykia.

RADUGA: Sveeeeeeeeeeikiname jubiliaaaaatą ir linkime kūryyyyyybingų meeeeeeeetų, sveikaaaaaaaaaaatos, laaaaaaaaaaimės, džiauggggggggggsmo. Visąąąąąąąąąą naaaaaaaaaaaktį troškinau bizaaaaaaaaaantišką bekonnnnnnnnnnnnnną, tad eime viiiiiiiisi vaaaaaaaaaaaalgyti, dar tuuuuuuuuuuuuuurime narkooooooooootikų irrrrrrrrrrr Eltono Jhooooono cd, ačiū, duuuuuuukros, puuuuuuuuuuikiai pasiroooooooooooooodėte.

Ant Vargos galvos uždedama girlianda, išpaišyta šokančiais medžiotojais ir betmanais, visi išsirikiuoja vorele ir žingsniuoja  į banketinę sale, V DUKRA Vargai masažuoja pečius, senis makabriškai šypsosi, visi laimingi.


PABAIGA

P. S.

Raduga eidama pirma toliau klykia ir nė nepastebi, kaip dukros ant jos užmeta įelektrintą pledą ir krato tol, kol iš vargšės bobos išbyra visi pinigai. Slaugės teatro vadovę uždaro į palatą, dukros piktai juokiasi.

DUKROS: haha, sudorojom tą isterikę ir tironę. Dabar turime pinigų, varom šėlti, velniop tas Varga susiperdęs.

V DUKRA; Ne, aš jo nepaliksiu. Eikite, seses, nedoros. Mane mamytė išmokė senelius gerbti ir mylėti, aš jo neapleisiu.

DUKROS: Daryk kaip išmanai, kvaiša.

Prie bekono ir narkotikais apkrauto stalo lieka V DUKRA, Varga ir dvi slaugės. Grojas Eltonas, girdėti Radugos klyksmas. Varga atsigauna, akys žiba kaip kalėdinės žvakės, visi laimingi tirpsta orgijų sūkury.


PABAIGA

* - „Mainai yra mainai yra mainai“.